Tavo kūnas kalba. Ar girdi?
Mes dažnai nekreipiame dėmesio į tai, ką vadiname tiesiog „nuovargiu“, „įtampa“ ar „perdėtu jautrumu“. Tačiau būtent šie signalai dažnai rodo tai, ko nematome – lėtinį stresą. Ir jis veikia ne tik mūsų nuotaiką.
Stresas tyliai, bet nuosekliai griauna mūsų sveikatą: silpnina imuninę sistemą, trikdo virškinimą, rūgština organizmą ir sukuria puikią terpę bakterijoms, grybeliams bei kitoms ligoms plisti.
Streso poveikis kūnui – ką rodo mokslas?
1. Stresas silpnina imuninę sistemą
Kai patiriame stresą – net jei jis emocinis ar psichologinis – mūsų organizmas į tai reaguoja taip, tarsi tai būtų grėsmė gyvybei. Suaktyvėja hipotalamo–hipofizės–antinksčių ašis (HPA) ir simpatinė nervų sistema. Išskiriami hormonai: kortizolis ir adrenalinas.
Trumpalaikėje situacijoje tai naudinga: širdis plaka greičiau, kvėpavimas suaktyvėja, smegenys budresnės. Tačiau kai ši būsena užsitęsia – kortizolis lieka kraujyje ilgesnį laiką, ir tada pradeda veikti neigiamai.
Kas vyksta imuninėje sistemoje?
- Kortizolis slopina limfocitų (T ir B ląstelių) gamybą bei jų aktyvumą.
- Sumažėja antikūnų gamyba, todėl organizmas sunkiau apsaugo save nuo virusų, bakterijų ar net vėžinių ląstelių.
- Chroniškas stresas didina uždegiminių citokinų kiekį, todėl pradeda formuotis lėtinis uždegimas (net jei nėra infekcijos).
- Nusilpęs imunitetas tampa atviromis durimis infekcinėms ligoms, autoimuninėms būklėms, žarnyno mikrobiotos disbalansui ir lėtesniam gijimui.
📚 Šaltinis:
Zhou, Y., et al. (2025). Effects of Chronic Stress on Immunity and Inflammatory Pathways. Biology, MDPI.
2. Stresas rūgština organizmą
Rūgščių ir šarmų (pH) balansas organizme – viena svarbiausių sąlygų sveikatai. Nors kraujo pH yra labai griežtai reguliuojamas (apie 7.35–7.45), ląstelinė aplinka, tarpląstelinis skystis, šlapimas – gali kisti priklausomai nuo mūsų mitybos, kvėpavimo, streso ir kitų veiksnių.
Kaip stresas veikia pH?
- Streso metu organizmas naudoja daugiau mineralų (ypač magnio, kalcio, kalio) – tai daroma tam, kad būtų neutralizuojamos susidariusios rūgštinės medžiagos (pvz., pieno rūgštis, kortizolio metabolitai).
- Dėl ilgalaikio streso mažėja buferinių sistemų veiksmingumas – organizmas pradeda kaupti rūgštis audiniuose.
- Dėl to tarpląstelinis skystis, šlapimas ir net odos terpė tampa rūgštesni, o tai yra ideali terpė įvairių grybelių (pvz. Candida), bakterijų ir virusų vystymuisi.
- Be to, rūgštinėje terpėje blogiau veikia fermentai, sulėtėja medžiagų apykaita, sutrinka detoksikacija ir energijos gamyba mitochondrijose.
📚 Šaltinis:
Tobin, J., et al. (2021). Chronic Stress-Induced Acid-Base Imbalance and its Effect on Systemic Health. Frontiers in Molecular Medicine.
Ką rodo biorezonansinė diagnostika?
Dirbdama su biorezonansine diagnostika dažnai matau tą patį modelį net pas tuos, kurie maitinasi sveikai ar yra fiziškai aktyvūs. Organizme aptinkami:
- aktyvi grybelinė apkrova (Candida albicans),
- sutrikusi žarnyno mikroflora,
- išsibalansavusi kepenų ir inkstų detoksikacija,
- žemas energetinis potencialas svarbiose sistemose (nervų, limfinėje, endokrininėje).
Visa tai – dažnai streso pasekmė.
Ką gali padaryti jau dabar?
Moksliškai pagrįsti būdai sumažinti streso žalą:
- Giluminis kvėpavimas – aktyvuoja raminančią parasimpatinę sistemą, mažina kortizolį.
- Lengvas judėjimas – net 20 min. pasivaikščiojimo gerina nuotaiką ir mažina įtampą.
- Maistinės medžiagos – papildymas magnio, B grupės vitaminų bei adaptogenų (pvz., ašvaganda) – padeda mažinti rūgštingumą ir stresą.
Stresas – nematomas, bet galingas sveikatos priešas. Jis tyliai išbalansuoja svarbiausias organizmo sistemas, silpnina gynybos mechanizmus ir paruošia dirvą ligoms. Tačiau sąmoningai veikdami, galime atkurti vidinę pusiausvyrą ir grįžti į sveiką būseną.
Kviečiu:
Atlik biorezonansinę diagnostiką ir sužinok, kaip stresas veikia tavo kūną.
Tai pirmas žingsnis į tikrą organizmo atkūrimą ir gerą savijautą.
